Saturday, 29 December 2012

The night is young and so are we.

With mix of voices and collages of smiles I am running out of time. Only a few days left and I am going home/leaving home. Just a girl always checking the weight of her luggage and packing parcels. A bit sad.
---
Balsų ir šypsnių sąmyšy man trūksta laiko. Belikus vos keliom dienom iki išvykimo namonamų. Ir suvokiu, jog aš visad būsiu tokia, mergina tikrinanti lagaminų svorį ir pakuojanti siuntinius. Kiek graudu. 
 
I haven't expected golden castles, but Santa brought me much much more. I haven't planed all these pleasant pleasant moments, but it happened and I am thankful for that. I'm glad Christmas are over, I always am. It's a bit messy when everyone tries not to argue and enjoy holidays. The thing is, we survived and did it almost very well. Probably that means the family is what we are. 
---
Nesitikėjau auksinių pilių anei turtų, o Senis Kalėdų man parnešė daug daug daugiau. Neplanavau kiekvienos malonumo akimirkos, bet taip atistiko ir nenustojų dėkot už tai. Kalėdos praėjo ir man džiugu, man visada džiugu. Kažkiek sumaištingos šios šventės reikalauja kantrybės ir jėgų, kad nesupykt, nesusipykt. Mes išgyvenom ir mums pavyko beveik labai labai gerai. Turbūt dėl to, kad šeima yra tai, kuo mes galim vadintis.
 


 Patricija


1 comment: