Friday, 21 December 2012

It feels like home.

Leaving Glasgow I was thinking how awesome these 100 something days in Glasgow were. Full of adventures, challenges and new friends. A little bit changed views, new habits and greater responsibility make this time be bright, interesting and pleasant. I know I am living my dream. Thanks Glasgow, that 100 something days were amazing!
---
Akimis palydint mažėjančius Glasgow konturus negalėjau nustot galvot, kokios nepakartojamos buvo šios šimtas kažkelios dienos Glasge. Kupinos nuotykių ir sunkumų, kiek pasikeitusių požiūrių ir išaugusiosat sakomybės jausmo. Spalvotos, mielos ir malonios. Žinau, jog gyvenu tai, ką pati sau buvau sukūrusi svajonėse. Ačiū tau Glazge, už šias nuostabias šimtas kelias dienas!


After long and cold hours full of french strikes and adventures I finally landed in a snowy freezing Lithuania. I can remember only a few times in my life when I was as happy as walking on that white slipper ground. They say it feels like I'd never left. Well, not for me. I enjoy these simple things like sitting on a sofa, drinking coffee from my beloved coffee machine, listening to my mum answering her phone that rings all the time. You never really appreciate it until you live without all these things. I cannot stop taking photos of snow, but seriously, can you judge me?
---
Po ilgiausių ir šalčiausių valandų, prancūziškų nuotykių ir streikų pagaliau nusileidau baltutėje Lietuvoje. Tegaliu atsimint kelias akimirkas mano gyvenime kai buvau tokia laiminga, kaip eidama snieguota slidžia žeme Vilniaus oro uoste. Man sako, jog, rodos, net nebuvau išvykus. Visgi, aš taip nesijaučiu. Mėgaujuos mažiausios smulkenom - sedėjimu ant sofutės, mano mieliausio kavos aparato burzgimu, mama nenustojančia atsakinėt į telefono skambučius. Niekad neišmoksime vertinti gyvenimo mažmožių, kol nepradėsim gyvent be jų. Nebegaliu nustsot fotografuoti sniegą, bet, rimtai, ar galėtumėt mane teisti? 

 Patricija

3 comments: