Wednesday, 5 September 2012

Kad jau gražu.

Laikrodukas tiksi, o mano lagaminas darosi jau nebe toks tuščias. Vis dar sunku suvokti, jog prasideda kažkas kitokio, dar nežinomo ir visgi beprotiškai džiaugiuos. Dovanoju jums šūsnį nuotraukų, kurias atradau bekeldama visus savo duomenys į naują žavų nešiojamą kompiuterį. 









Kažkada buvau miškų vaikas, o mano plaukai buvo nežmoniškai ilgi ir nuolat susiveldavo. Kažkada leisdavome dienas saloje, išskyrus tuos begalę dienų ir savaičių, kai būdavau pas "babcia". 
O dabar aš studentė ir skrendu į Glagow.
Mama, neverk : )

Patricija

No comments:

Post a Comment