Monday, 9 July 2012

Turkija, sugrįžk.

Pabudus nuo vėjo blaškomų langų triukšmo ir ištvėrus didžiausios audros košmarą suvokiau, jog jau pats laikas kalbėti - papasakoti apie trumpą laiko tarpą praleistą ne namie. Birželio 17-23 dienomis viešėjome Turkijoje vykdydami jaunimo mainų projektą "Discover yourself with dramatherapy". Man vis dar labai sudėtinga aiškiai ir raiškiai nupasakoti šio projekto įtaką mano gyvenimui. Mano pirmasis exchange'as turėjo tapti eiline kelione, su tradiciniais atributais, tokiais kaip šusnis nuotraukų, naujos pažintys ir linksmi įspūdžiai. Visgi, gyvenimas įrodė, jog mano planavimams bet jau trumpam atėjo galas. Kita šalis ir kitas žemynas man tapo visai kitokio pasaulio atspindžiu. Pirmą kartą gyvenime patirtas kultūrinis šokas ir milžiniški religiniai skirtumai suteikė man gilius apmąstymus apie mano gyvenimo situaciją. Didžiūlių geografinių, religinių ir klimato pasikeitimų metu vėl atradau mažų smulkmenų svarbą. Tikrai, jau senokai nesijaučiau tokia palaiminta ir kupina džiaugsmo, kaip tada, kai po pusvalandžio laukimo mano išsipūtusį taškuotą lagaminą išspjauna oro uosto mechanizmas. Aštrus maistas kartu su aštriais pojūčiais. Nenustosiu dėkoti mūsų grupei už linksmumą ir juoką, net tada, kai esi jau žymiai blogesnės negu "Game over" būsenos. Rašyti apie jausmus visada nelengva, ypač kai tai yra nuoširdus prieraišumas prie žmonių, pažįstamų vos kelias dienas. Mano organizmas tik dabar pradeda toleruoti lietuvišką maistą ir lietuvišką klimatą, o mintys jau ne taip dažnai sugrįžta prie to laiko ir tų žmonių. Atrodo, jog viskas dar kątik buvo mūsų rankose, o dabar tą svaitę jau vadinu TUO laiku. Lyg mažas linksmas vaiduokliukas iš praeities galvoje skamba mūsų bajeriai ir žmonių balsai, pokalbių nuotrupos. Turkija, Kayseri, ačiū už tą jausmų ir minčių kratinį, kuri suteikei mano pavargusiam kūnui. 













































 Daugiau nuotraukų facebook'e.

Patricija

No comments:

Post a Comment