Tuesday, 10 July 2012

Turkija (ne)turistams. 1 dalis.

Apie Turkiją, Kayseri miestą, maistą, tradicijas ir žmones smulkiau, net sakyčiau labai smulkiai.
Primenu:  Birželio 17-23 dienomis viešėjome Turkijoje vykdydami jaunimo mainų projektą "Discover yourself with dramatherapy".

Kelionė:
Vilnius-Frankfurt (Lufthansa): Ankstyvas skrydis su superiniu pilotu ir skaniais užkandžiais. Vokiečiai yra vokiečiai. Frankfurto oro uostas didelis, tad neapsigaukit planuodami laiką. Patariu sekti strelytėmis ir nuorodomis kol galu gale pasieksite reikiamą vietą. Laukimo salės prie įlaipinimo vartų tiesiog identiškos, tad įsiminkite skaičiukus. Oro uoste vanduo brangus, 3 eurai standartiškai, tad ieškokite prie tualetų kriauklyčių su užrašu "Trinkwasser/Drinking water" (ne prie kiekvieno tualeto).
Frankfurt-Istanbul (Lufthansa): O man skanios vokiečių bandelės su sviestu. Niamu niamu.
Labai bijojome Istanbulo oro uosto, kadangi mus prigąsdino jo dydžiu ir klaidingumu. jeigu reikia pereiti iš International į Local oro uostus siūlyčiau išeiti iš oro uosto, nusileisti į metro, o toliau sekti strelytėmis ir nuorodomis. Istanbule išėję parūkyti galite susidurti su tuo, jog reikės grįžti ilgiausiu keliu su keliais patikrinimais, tad kontroliuokite laiką. Lagaminų mums teko laukti ilgiau nei pusvalandį tiek skrendant į priekį, tiek grįžtant, tačiau suvokus oro uosto dydį, nenuostabu. Turkų pareigūnai visai linksmi, ypač lietuvaitėms. Išgirsitę ir "superladies", o jei pasiseks gali paprašyti ir padainuoti, kaip tai atsitiko mano draugei. Istambule local oro uoste yra superinė rūkykla ale po atviru dangum, kur aš vos nenudegiau petukus.

 Istanbul-Kayseri (Turkish airlines): Visiškai pašėlęs pilotas ir jo manevrai kėlė mums juoką. Lėktuve yra televizoriukai, kurie rodo aukštį, temperatūrą, kiek kelio jau nuskrista, kiek liko, kiek laiko preliminariai tai užtruks ir pan., kas tampa šiokia tokia pramoga skrendant, o kartu su tradiciniu žurnaliuku radome ir sudoku, tad skrydis neprailgo. Su maistu atsargiai: buvo skanu, tačiau dauguma iš mūsų pasijautė nelabai gerai, visgi gal tai visos kelionės padarinys, tad turkų nekaltinu.
Kayseri oro uostas yra visai nedidukas, viskas aišku ir paprasta.


Kayseri-Istanbul (Turkish airlines): Visą skrydį pramiegojom. Išskyrus tą dalį kai atnešė maistą, kuris, pripažinkim, buvo nekoks.

Istanbul-Warsaw (LOT): Lėktuvas sausakimšas ir vienintelė laisva vieta jame buvo šalia manęs (taip aš sėkmingas vaikis). Iš maisto daug nesitikėkit.
Varšuvos oro uostas gana didelis, o žmonių labai mažai. Tai gąsdina, jautiesi lyg kokia filme, uždaryti vos keli nespėję pabėgti... Maistas ir gėrimai gana brangūs ir nelabai skanūs, tad geriau įsimeskit ko nors į bagažą, jei teks palaukti.

Warsaw-Vilnius (LOT): Skridom mažyčiu lėktuvėliu, kas man visiškai neįprasta. Negaliu įvertinti kelionės kokybės, nes ją pramiegojau. Užkandžiams davė sausainių pakelį, kuris vis dar guli kažkur virtuvėje.
Galiausiai Vilniaus oro uostas yra pilnas žmonių, iš kurių daugelis kalba lietuviškai, kas taip džiugina sugrįžus iš svečios šalies.

Miestai:
Kayseri - labai gražus, prižiūrėtas pramoninis miestas.

Internete galima rasti ir jo, kaip turistinio miesto apibūdinimų, visgi turistų ten tikrai negausios masės. Kaip jau sakiau, miestas labai prižiūrėtas, nemažai žalumos, nedaug šiukšlių, o pati pramoninė sritis yra kažkiek tolėliau nuo miesto, tad ir oro užterštumo didelio nejausit.
 
Klimatas ten sausas, kas man asmeniškai yra tik privalumas. Kitaip tariant karštą dieną ten karšta, bet sausa, drabužiai nedrėksta, ne taip gausiai prakaituojama, o ir nudegti palyginti nedidelė rizika. Dieną mieste neapsieisite be galvos apdangalo (mano atveju skrybėlė), skaros (nuo saulės, nuo žvilgsnių, nuo šaltesnio oro esant kalnuose) ir daug vandens. Vanduo čia parduodamas visur po lirą, pusę liros ar maždaug panašiom kainom. Pirkite vandenį iš šaldytuvo, jis ne tik atgaivins, bet juo šaldykite ir kraujagysles: pridėkite prie vidinės riešų pusės, kaklo, ar kojų, tokiu būdu atvėsinsite visą organizmą. Apie miesto įžymybes, argi lankytinas vietas, daug papasakoti negaliu. Mes tiesiog vaikščiojome miesto gatvėmis, užsukome į turgų, kelias kavinukes ir parduotuves. Turguje viskas tikrai pigiau. Kayseri miesto turguje turistinė atributika: prieskoniai, saldumynai ir suvenyrai, apsistoję pirmame aukšte, o štai pigesnių drabužėlių, batų ar tašyčių paieškokite po žeme. Nebijokite derėtis, kainas galima numušti vos ne trigubai, kooperuokitės su draugais ir perkant daugiau prašykite mažesnės kainos. Mes apsipirkinėjome su turkais vaikinais, tad mums buvo lengviau. Galiu pasakyti, jog padirbtų gucci, lacoste ar tai levis mėgėjams čia tikrai patiks. Kas svarbu, tai tai jog viskas tikrai kokybiška atsižvelgiant į kainas. Merginos, neišvažiuokit iš Turkijos be naujo rankinės, skarų, bižuterijos, prieskonių, arbatos.

Grįžtant prie kavinių galiu tik pasakyti, jog Hilton viešbutyje esančio supermarket'o antrame aukšte yra nebloga kavinukė su lauko terasa. Ledai gal ir nepigūs bet porcija milžiniška ir skani.

Jeigu netyčiom važiuosite į kalnus, užtaikykit grįžimą naktį, naktinis Kayseri yra neapsakomai gražus.



Bunyan - nedidukas miestas netoli nuo Kayseri. Lankytinų vietų ten tikrai nėra daug. Kelios miesto panoramos, kapinės ir baseinai.
 

Jums gali sakyti, jog neva tai swimming pool, bet tai tik apiformintas upelis po atviru dangumi ir maudosi jame tik vyrai. Po Kayseri tikrai pastebėsite mieste didesnę netvarką, šiukšles. Nepaisant labai svetingo miesto mero, nesiūlyčiau važiuoti į Bunyan, taupykit atostogų laiką.

Nevsehir - Vidutinio dydžio miestas su labai purvina upe. Kalbant atvirai, miestas tikrai neblogas, bet ir ypatingo nieko nėra.

Kitaip tariant Kayseri nurungt yra labai sunku. Kiek žinau mieste yra oro uostas, tad turbūt nemažai turistų aplanko Nevsehir'ą. Kažkurioje miesto vietoje yra superinis fontanas, trykšta iš grindinio, tad labai linksmai galima prasibėgt šalia, sušlapt ir atsigaivint. O netoli fontano yra puikių skanėstų parduotuvė, kurioje iš pradžių priragausite daugybę tradicinių skanėstų, o vėlėliau galėsite jų nusipirkt. Taikėm tokį pirkimo būda: rodėm eilę skanėstų, nustatėm kainą, sakykim 7 liros, ir prašėm atitinkamai surinkti mums tokį mix'ą, į ką pardavėjai labai palankiai žiūri, žinokit. Kelionė į Nevsehir'ą trūko apie 2 valandas, kas nuostabu dėl vaizdų, kuriais galima grožėtis pro autobuso langą - tokia kalnuota dykuma, o kartais žole apaugę kalnai su daugybe riedulių akmenų, žodžiu tikras grožis. Nevsehir nebūtų toks jau ir svarbus jei ne Kapadokijos miestas esantis visai šalia jo.

Kapadokija -tai smėlio miestas, gražesnis ir senesnis netgi už Pompėją. Mums pasakojo, jog susidarė jis išsiveržus ugnikalniui, kurio lava susimaišė su vandeniu ir ilgainiui motina gamta sukūrė grybukų formos kalnelius-namukus. Miestas užima tikrai didelį plotą, įvairiose jo vietose galima rasti apžvalgos aikštelių su suvenyrų kioskeliais, kuriuose pirkti suvenyrus tikrai apsimoka. Su mašina tenais galima blūdinėti kone visą dieną ar net kelias ir jums vistiek bus maža.




Turiu pridurt, jog jokios, visiškai jokios nuotraukos neatspindi tikrovės. Visos nuotraukos, kurias mačiau kažkokios blankios, o stovėdamas tenai ir matydamas visą tą įstabų grožį savo akimis tiesiog negali suvokti, kaip gamta gali būti tokia galinga ir sukurti kažką tokio! Vienoje tokioje oloje lankėmės restorane, taip vadinamoje "Turkish night", kurioje pasigrožėjome tradiciniais šokiais, patys pašokom, ragavom skaniausių valgių, vyno ir linksmai leidom laiką šokdami iki vėlumos.

Tikrai rekomenduoju visiems aplankyti šį pasaulio stebuklą!

Istanbul - nuvilsiu daugelį asmenų, manančių jog tai vienas iš gražiausių pasaulio miestų. Tikrai ne. Galbūt po sauso Kayseri klimato, galbūt po tos tobulos Kayseri švaros, o gal miego stygiaus paveikta nepajaučiau tikrojo miesto grožio, nors šarmo jis turi, pripažinkim. Svarbiausias transportas mieste yra metro, tramvajai ir taksi, be automobilių savaime aišku.
 
Metro ir tramvajai turi vieną bendrą sistemą, kurią perprasti nėra labai sunku prieš akis turint žemėlapį. Vienos kelionės kaina yra 2 liros, aparatuose perkate labai gražius žetonėlius ir juos naudojate kaskart vykdami. Tramvajuose ir metro veikia kondicionieriai, tad karšta vasaros diena jie tikra atgaiva.

Kalbant apie žmonių kiekį jie būna arba pustuščiai, arba sausakimši, niekaip kitaip. Jeigu su grupe patenkant į sausakimšą tiesiog stumkite visus ir žmonės slinksis, durys užsidaro gana greitai ir mes vienakart vos nepametėm kelionės draugo. Vienintelis keblumas yra tas, jog tramvajai gali labai dažnai nukrypti - jų trasos lyg voratinklis, tad įsėdant įsitikinkite, jog galinė stotelė yra būtent tokia, kokia jums reikalinga. Taip taip, atspėjot, mes buvom neapdairiai įsėdę ir pasiklydę. Klimatas mieste labai drėgnas, nenuostabu, juk jūra šalia. Tai vienas iš didžiausių minusų mieste, nes karštis ir drėgmė mane visiškai išmuša iš vėžių. Su grupe nuvykome į miesto centrą ir išėjome pasivaikščioti, tad kažkokių tikslių lankytinų vietų neminėsiu.



Taip taip, mes žiopliai net nepastebėjome žymiosios Ayasofya mečetės. Būtinai nueikite prie jūros, prie Bosforo sąsiaurio.
 
Sakė, kai kuriuose vietose yra gražių pliažų, bet mes jų neradome,o į akmenuotą pakrantę nulipti pasiryžo vos dvi mūsų pašėlusios mergytės. Suvenyrų kainos įvairiose miesto vietose skirtingos, tad nečiupkit labai brangių daiktų vien todėl, kad jie gražūs. Norėjome pavalgyti pigiai ir greitai, o dėl lauko kebabinių abejojome. Aš asmeniškai labai skeptiškai vertinu lauke gaminamą maistą, turiu omeny nevisai aiškiomis sąlygomis, tad patraukėme i McDonalds'ą, kuris buvo apytuštis. Na vat nemėgsta turkai tokio maisto nors tu ką. Jeigu turite per daug pinigų ar tiesiog norite lengvo vėjelio švilpesio kišenėse galite važinėtis po miestą su taksi, kas gana ilgai užtrunka, išvykti į kruizą po sąsiaurį arba papietauti kokiame nors fancy šmancy turkiškame restoranėlyje. Nuotykių ištroškę, link jūros pasukome stačia nuokalne pro lūšnynų kvartalus.


Išvydus kitokį, neturistinį Istanbulą gali susidaryti kažkokį bendrą vaizdą apie šį gražų arba nelabai miestą.

Gyvenamoji vieta: Mes gyvenome turistiniame hostelyje Kayseri rajone Talas. Šiaip kartais Talas vadinamas ir atskiru studentų miestu, nes ten yra net keli universitetai, į kuriuos suvažiuoja jaunimas iš viso pasaulio. Gyvenome kambariuose po 2,3 arba 4 asmenys. Keturi kambariai turėjo bendrą dušą, tualetą. Nežinau, ar pas juos visur taip, bet hostelyje nuo pat atvykimo buvo užsikimšę tualetai, o kriauklėse visada gulėdavo chloro tablečių, kurios mane labi erzindavo. Tas chloro kvapas lydėjo ir kitose miesto išvietėse, bet matyt turkai prie to pripratę ir jiems tai netrukdo. Sugrįžtant prie tualetų, bent jau Kayseri dažnai sutiksite skylės tipo tualetus, o mums įprasti klozetai yra tik turistų labiau lankomose vietose. Hostelis, kaip ir įprasta, užsidarydavo vidurnaktį ir niekur neišleisdavo. Taip pat egzistavo lyčių apgyvendinimas atskirai, kas vėlgi nė kiek nestebina. Turėjome wi-fi kiaurą parą, o štai pusryčiai buvo nekokie. Viskas prasidėjo nuo keptos jautienos, antrą dieną šeimininkėm pasibaigė kava ir jos net nesiruošė nusipirkti turistams kavos. Žodžiu dažniausia mano pusryčius sudarė gabaliukas batono ir kava, kurią pirkomės patys. Visgi vieta man patiko, o savo kambaryje turėjome balkoną, kas buvo tikrai šaunu. Deja, negaliu pasakyti šio hostelio pavadinimo ar adreso, nes jo tiesiog nežinau.

Jeigu turite papildomų pastebėjimų, komentarų ar klausimų, drąsiai reiškitės komentaruose ir laukite tęsinio.

Patricija

No comments:

Post a Comment