Wednesday, 18 July 2012

Prom.

Skubam, bėgam, paskubom rankiojam laiko palinktus trupinukus ir staiga rompompompokšt
IŠLEISTUVĖS.
Geri jau, gerai, ne taip ir staiga. Galima net pasakyt išleistuvių iškilmės sėlino paskui mus jau gerą pusmetį neįpareigodamos, bet primindamos, jog artėja. Ir štai ši diena įvyko, su milžinišku jauduliuku iš pačio profesoriaus Landsbergio rankų gavau saviškį brandos atestatą. O dar gavau begalinį glėbį gėlių, tūkstančius bučkių, šypsenų, nuostabiausių dovanų ir nuoširdžiausių sveikinimų. Maniškė išleistuvių puota buvo tokia puiki, kad neįmanoma nieko net ir papasakot. O svarbiausia yra tas, jog visą naktį manęs neapleido jausmas, toks šaunus jausmas, jog per tuos 12 metų viską padariau taip, kaip derėjo. Ir žinokit širdy norėjos tik ir šokinėt iš laimės, jog pagaliau PADARIAU aš tuos 12 metų. 

 

 O štai per išleistuvių afterparčio vakarėlį teko pamatyt tikrų suaugusiojo gyvenimo realijų. Tie baisumai, kuriuos regėjom ir neregėjom tapo smulkutė užuomina, kad kažkur tenais ateity gali būt nelengva. Bet aš nebijau, juk ateitis, kaip ir anas vakarėlis prasideda tikrai linksmai, net jei esi vienui viena iš saviškių.

 
Dėkoju dar kartą visiems už sveikinimus, gėles, dovanas. Visus myliu ir bučiuoju. 
Patricija

No comments:

Post a Comment