Wednesday, 13 June 2012

O kas dabar?

Visu pirma oficialiai skelbiu - įveikėm matematikus ir istorikus. 
 


Tokiu būdu birželio 13 visda liks mano mintyse kaip ribinė diena - to kas buvo ir to kas bus. O bus vasara su jos šilumom ir kaščiais, su naujom pažintim, naujom vietom bei naujais naujo gyvenimo vingiais. Mano draugai, pažįstami, skaitomi jaunuoliai ieškosi darbų, rengia projektus ir veikia visokius naudingus darbus. O aš? O aš šia vasarą skiriu sau ir savo šeimai, atsigavimui, ilgoms naktims ir skaniam maistui. Išties, mano teigiamos mintys po truputi padeda man atkurti vidinę pusiausvyrą ir žvelgti į viską dar ir dar kitokiu kampu. Kiekvienas klausiame, ką gi nuveiksiu per atostogas TOKIO? Nežinau - keliausiu, gyvensiu, kursiu. Gal mokysiuos prancūzų, gal fotografuosiu vaikus, o gal, o gal. Minėtoji birželio 13 diena tapo įdomiu įvykiu mano neilgukiame gyvenime, sugrąžinusi mane į tam tikras kritines situacijas iš praeities. Gal šįkart pavyks jas įveikt? O gal vasaros iliuzijos ir liks tik iliuzijom. Bet kuriuo atveju teigiamos mintys tepadeda pasiekti visus tikslus. O teigiamos mintys veikia, tikrai! Turiu istoriją, kuri vis dar vystosi, apie kurią norėčiau papasakoti ir tai padarysiu artimiausiu metu. O kol kas grežiojuos atgal ir stebiuos ir negaliu patikėti. Taip taip, paprastai, banaliai negaliu patikėti, kad baigta. Ta proga išparduodu knygas čia ir skelbiu šį lengvutį paprastą receptą. Būtent toks maistas palaikė aktyvią protinę veiklą pastarąjį mėnesi. ; )

 

Sumuštinis su avokadu
2 Ciabattos duonos riekės
truputis sviesto
nedidukas pomidoras
1 mažas arba pusė didelio avokado
žiūpsnis jūros druskos

Ciabattos duonos riekeles patepame sviestu. Supjaustome avokadą ir pomidorą. Sudedame juos ant duonos riekių, iš pradžių pomidorą, o ant jo avokadą. Pabarstome susmuštinukus jūros druska ir pasigardžiuodami skanaujame.

O kaip Jūs maitinate savo protą?

Patricija

Monday, 4 June 2012

Kvėpuok.

Aš rimtai jau nebesuvokiu, kas vyksta. Žinot, daugelis sako, kad jau įsibėgėjom, jau tuoj pabaiga, o aš su kiekvienu egzaminu vis labiau ir labiau baiminuos. Vis kartoju sau, jog galiu įstengt daugiau ir dirbt dar stipriau, bet mano galvoje tik kažkoks smūtis iš minčių, pokalbių nuotrupų ir formulių, nes juk žinot, jau padarėm lietuvius.

Tom akimirkom, kai esu pakilios nuotaikos, labai noris gamint. Ir gaminu. Kažkurią dieną, dar prieš lietuvių egzaminą pasigaminau pirmą kartą gyvenime tacos, pagal Rouzės blog'ą. Žiauriai geras receptas, skanus maistelis, kuris nukeliavo į šeimynos skrandukus net nenufotografuotas. Dar valgom čiabatos duonelę ir avokadus, dėl kurių aš pasimaišius. Išties, maisto ir apie maista susikaupė daug, ir tikriausiai birželio vidury blog'e puikuosis mega įrašas apie maistą, kuris niekaip neįsipaišo į dabartinius įrašus. Tai net ne laiko ar noro trukūmas, tiesiog neįsipaišo ir nors tu ką.

Visai netikėtai nuskambėjo paskutinis skambutis (taip, ironizuoju). Susirinkom su didžiuliais lagaminais ir nuskubėjom į paskutinė kelionę į mokyklą, o įvykdę visas ceremonijas pasibuvom sode su bendraklasėm. Nežinau kaip ir kas, bet tas paskutinio susibūrimo jausmas buvo kažkiek graudus, bet kartu ir maloningas. Žinau, dar tūkstantčius kartų matysymės, bet jau kitaip.

 
 
Ši vasara, nuo pat pirmųjų dienelių kitokia. Pagal veiklos pobūdį, pagal orus, pagal tai, jog niekas nesiskundžia facebook'e, jog br br br šalta. O man žinokit visai patinka, nešioju savo numylėtą rudeninį paltuką ir geriu arbatas (meluoju, arbatos kažkaip magiškai pamiršo kelią į mano organizmą). Užsivedžiau vasaros sąsiuvinį su vasaros planais. Daugelis iš jų jau tuoj tuoj pildysis, bet apie tai kalbėti dar anksti.
 
 Vienu ankstyvu gėriu jau galiu pasidalint, tai braškių (tikrų braškių) skonis, kuriuo dabar mėgaujuos. O atrodė, jog dar ankstoka. matyt yra dalykų, kurie turi įvykti ne laiku ir ne vietoj. O gal tai tik sekmė, kurios man palinkėjo laikrodžių taisytojas?
Kvėpuokit ir išgyvensim.

Patricija