Tuesday, 8 May 2012

Gyvenam gyvuojam.

Grįžau. Grįžau ir tai puiku. Ne pats grįžimo, bet gi išvykimo faktas savaime puikus ir gerai nuteikiantis. 
 
Mylimiausias miestas yra tarsi nakrokitkas be priklausomybės, nors ne - noris dar...
 
Kelias dienas praleidau jaukiame dviaukštyje bute, kuriame gyvena šeima su dviems nuostabiais vaikais. Šie du mažyliai (nors jau gal ir nebe mažyliai) tapo svarbia mano gyvenimo dalimi. Su savo įpročiais ir kėslais. Gyvenimas tiesiog negali būti nuobodus, kai esi su vaikais. Kaskart praskrendant lėktuvui jie šaukia "oro tramvajus". Vienas nevalgo krapų, kita paprikų. Abu mėgsta dribsnius su pienų ir lietuvišką duona su stoooru sluoksniu sviesto. Vaidindami superherojus vaikai nė nesusimąsto, jog tokie ir yra. Kartais girdi perdaug ir yra ne pagal amžių išmintingi. Ir visgi gera suvokti ,kad darai mažytę įtaką jų gyvenimams.

 
Visa tai, maistas ir gėrimai, begaliniai apsipirkinėjimai bei orų permainos pavertė kelias dienas amžinybe. 
 
 
Amžinybe iš kurios parvažiavau traukiniu. Traukiniu, kuris atgaivino mano meilę šiam transportui ir knygoms.
 
Nepalūžkit.
Patricija

No comments:

Post a Comment