Wednesday, 22 February 2012

norai




























Tęsiant užgavėnių naujametinių pažadų maratoną. Nusikopyrinau idėją nuo savo brangučio M. ir man beveik negėda.
Patricija

Tuesday, 21 February 2012

tokia tokia šiokia

Visi su džiaugsmu palydi žiemą. Vai vai kaip šalta ir nejauku mums buvo, vai vai kokie sunkūs drabužiai, vai vai vai... Žodžiu aš šiandien nekepiau blynų, nei šokau, nei dainavau. Sedėjau namie, tingėjau ir kramsnojau šokoladus (negražu, Patricija, negražu..). Žodžiu palydint žiemą aš tikiuos atsikratyt visokio blogio.
Norėčiau tinginį nuvyt, būt labiau suorganizuotai, taupyt pinigus ir kultūrintis kaip reikiant, daug mokytis ir rast laiko kokybiškam poilsiui, mažiau teliką žiūrėt, neveluot ir visada atrodyt osom. Lyg naujametiniai pažadai ar ne? Ko gero, šiemet būtent taip ir yra.
Šiandien dar apsileidau, žiūrau Šerloką, valgau ir gaivinu prisiminimus apie superduper savaitgalį.
O ryt juk pradėsiu naujai gražiai gyvent.
naivu bet visada veikia ;D

Sesės realizuoja lauktuves

Ir kartais besipešdamos netyčiom padarom puikių kadrų

Ai nu ir ką aš žinau.

Mano brangučiai.
Ties šia nuotrauka lengvai pereinam prie maisto, o jo šioj nuotraukoj būtent ir laukėm...

Mano pirmieji gyvenime Macaroon'ai

Sesė virtuvėje

Ir miniatiūriniai sesės šedevrai.

Miniatiūriniai sesės užkandžiai

šviežių bazilikų lapeliai
sūris
balzaminis padažas

Žiūrėkit kaip įdomiai. Uverdame vandenį ir įmetame siūrio gabalėlius. Kelias minutes pavirę išimame su šaukštu, kadangi sūris jau išsilydęs, uždedame sūrio ant baziliko lapelio ir užlašiname balzaminio padažo. Ir tik niam niam niam.

Gal ir nesuderinama visai čia nieko, per keista ar perskanu, bet esmė tame, jog reikia derinti pačius įdomiausius dalykus. Kad ir užgavėnes su naujametiniais pažadais...

Patricija

Wednesday, 15 February 2012

Thursday, 9 February 2012

Kepėm

Būna savaitės kupinos įvykių, nuovargio, bet tokio malonaus, kai žvelgi į veidrodį ir negali nuslėpt šypsenos.
Deja, bet ši ne tokia.
Kažkokia VELNIŠKA savaitė, pilna ginčų, pykčių, nusivylimų ir nuovargio, to bejėgio, irzlaus, kai gelia kojas, o mintyse viesulai skraidžioja. Žinot,ane?
vat sako žmonės, visokie renginiai, bendras organizavimas sujungia žmonės, "suklijuoja" komandą. Žinot, NĖ VELNIO. Mes išsibarstom kaip karoliukai, plyšus apyrankės vielutei. Ir taip bar bar bar kiekvienas ant žemės pabiram skaudžiai susimušdami. AUUČ.
Kiekvienas kiekvieno nekenčiam, esam visus šimtus kartų apkalbėję, apkaltinę, prakeikę. Tikrai buvo akimirkų kai nekentėme visų. Bet štai išauš šventinė diena (rytojus), ir mes šypsosimės ir linkėsim vieni kitiems visokeriopos sekmės, susidaušime bokalais ir mirktelėsim susitikę žvilgsniais. Kokie gi mes geri aktoriai, kai vaidinam gyvenime, o ne ant scenos.

Tai vat grįžtu prie to, ką ruošiaus pasakyt. Kažkur apie antradienį aš buvau pasiruošus mirt. Gerklėj kilo gniutulas, o ašaros nesiliejo iš akių ir jau veik nuleidau rankas, kai pasirodė dragužis M. ir išgelbėjo.
Pasakė ji man išgert, bet aš juk inteligentė, kaip čia be progos ( nors laisvai ale rasčiau, beeet ). Žodžiu nuėjau ir nusipirkau ROMKAS.

Aj nu ir žinot, kažkaip nušvito pasaulis ir nurimo širdis.
Ir vėl sunerimo, kai vakar pasitikrinau savo dietdiet pasiekimus, kurie man nepatiko.
Ogi mama kepė šią savaitę labai daug varškėčių, varškėčių varškėtukų skanučiukų nu ir valgėm valgėm. O dar mama iškepė duoną.

O aš sūrį kepiau. Pagal receptą iš štai vat ten. kepiau vakare, kai buvo tamsu tamsu, tad nefotografavau, tai, kad ir nespėjau, skanu buvo taip skanu, jog am am ir neliko.

Taip ir gyvenom, pykom ir kepėm. Ryt gi šimtadienis. Šimtas dienųų, o tokia įtampa, kad vaje vaje.
Patricija

Sunday, 5 February 2012

Vasaris - lietuviško kino mėnuo. 2/8

Kai apkabinsiu tave (2010)
Režisierius - Kristijonas Vildžiūnas



Kas rašoma internete:

1961-ieji. Tėvas ir Dukra, likimo išskirti per antrą pasaulinį karą, bando susitikti Berlyne. Tėvas - iš Tarybų Lietuvos, Dukra – JAV emigrantė. Nors Sovietų sąjungoje atšilimas, o Berlyne dar nepastatyta siena, bet šaltasis karas artėja prie savo apogėjaus, ir palankios geografinės bei politinės susitikimo aplinkybės pasirodo besančios apgaulingos.
Atvykusį į Berlyną Tėvą imasi globoti užsimaskavę KGB darbuotojai. Jie bando įvilioti Dukrą į Rytus, tačiau paveikta nepasitikėjimu persmelktos miesto atmosferos, ji bijo peržengti Vakarų Berlyno ribą. Gelbėdami vienas kitą nuo galimų pinklių, Tėvas ir Dukra pasiruošę atsižadėti taip trokštamo susitikimo...
Kaip?
Filmas tikrai paliko įspūdį. Viskas tiesiog tikriau negu tikra. Na žinot tą jausmą, kai rodos su kitais aktoriais nieko nepavyktų. Čia būtent tas atvejis. Kažkaip nepatiko man ta Rūta, nemėgstu aš perdėm naivių žmonių, bet vėliau suvokiau, jog kitokia ji ir negalėjo būt.
Nors filmo trūkmė kaip ir standartinė, buvo momentų, jog atrodė, kad žiūriu jį jau visą begalybę, nežinau gerai tai, ar ne.
Na ir aišku, filmas sunkus, toks, po kurio lieka kažkas širdy. Manyčiau sunku būtų sukurt lengva filmą apie šį laikotarpį.
Na ir aišku labai malonu suprast visas tris kalbas ir neskaityt visokių subtitrų.

Rekomenduoju.
Balkonas (2008)
Režisierė - Giedrė Beinoriūtė

Kas rašoma internete:
„Iškristi per balkoną ir nusibrozdinti smakrą arba praryti žuvies ašaką - neskauda, o mylėti - skauda.“
Sovietų aštuonesdešimtieji. Nedidelis miestelis provincijoje. Vienuolikametės Emilijos kaimynystėje po tėvų skyrybų apsigyvena jos bendraamžis Rolanas su tėčiu. Tarp vaikų mezgasi ryšys. Tačiau iš drovumo ar baimės atsiverti jie bendrauja tik per sieną, sėdėdami kiekvienas savo balkone arba per rozetę, jungiančią jų butus. Pasirodo, jog Emilijos tėvai taip pat ties skyrybų riba. Vaikai atranda bendrų temų. Tačiau vos tragiškai nepasibaigęs nelaimingas atsitikimas užkerta Emilijai kelią į balkoną. Tai paskatina vaikus išsiruošti į „tikrą“ pasimatymą…
Kaip?
Patiko patiko, labai labai patiko. Filmas labai artimas, labai priimtinas. Buvo momentų, kai rodės, jog gyveni tame miestelyje kartu su Rolanu ir Emilija. Ir nors aišku filmas turi paslėptą mintį, žiūrėti jį begalo lengva, ir tą darysiu dar kelis kartu tikrai.
Rekomenduoju labai labai.

Ilgasis savaitgalis

ILGASIS SAVAITGALIS - magiškas žodis, nelauktai nušvietęs kasdienybę. Kaip gi pravartu turėt net 4 laisvas dienas. Nors laisvas gal nevisai tinkamas žodis. Ketvirtadienį ir penktadienį plūšau ties šimtadienio programos organizavimu. Nuolatiniai skambučiai, papildomi ir dar ir dar papildomi klausimai, priminimai, atšaukimai ir visa kita. Iš esmės pirmakart taip rimtai kažką organizuoju, net jei tai tik vienos klasės reikalas :D Sakau, man patinka tas nuovargis po darbo dienos, daug kas pasakytų "Žinom jau žinom" :DD tiek to...
Taip pat pažiūrėjau 2 lietuviškus filmus, apie kuriuos parašysiu kiek vėliau.
Gavau pagaliau nuostabiausius atvirukus. Kartais nusiperki kokį gražų daiką ir noris pasidovanot jį pačiam sau, žinot tą jausmą? Tai va, šie atvirukai būtent tokie!!!!


Žinau, kad reik mokytis istoriją, kad reik ieškot informacijos apie spausdintuvus informatikos projektui ir daryt kitus smulkius darbus, bet nieko negaliu padaryt su savim, šalta man. Šalta taip, kad sugebu tik prisirengt kaip svogūniuks, gerti litrus mėtų arbatos ir skaityt knygas, rimtas ir nelabai, aj ir dar raguoliukus skanaut, šitą irgi galiu!


Raguoliukai
receptą mama parsinešė iš darbo

50g sviesto (kambario temperatūros)
1 kiaušinis + dar vienas raguoliams patepti
50 g cukraus
2 v. š. grietinės
1 a. š. medaus
žiupsnelis druskos
1,5 stiklinės miltų
1/2 pakelio kepimo miltelių
2 v. š. krakmolo
Įdaro - uogienės, džemo.

Kiaušinius išplakame su cukrumi, sudedame grietinę, medų, sviestą ir vėl išplakame. Ten pat suberiame miltus, druską, kepimo miltelius ir krakmolą, išmaišome. Jeigu tešla gaunas lipnoka, įberiame dar miltų. Tešlą iškočiojame ir išpjaunama skritulį (su didėle lėkšte), skritulį supjaustom į 8 dalis, kaip picą. Ir ant kiekvieno mažo kvadratėlio platenės dalies dedame įdarą, užlenkiame galus ir suvyniojame į raguoliuką. Įdaras turi būti gana tirštas, nes skystas įdaras išsipils kepimo metus. Mes naudojome cukinijų uogienę prieš tai nukošę visą skystį.
Iš vienos porcijos gaunas maždaug 1kepimo skarda raguoliukų. Kepimo skardą išklojame kepimo popieriumi ir sudedame raguoliukus. Vieną kiaušinį išplakę šakute, patepame raguoliukus, kad būtų gražesni. Jeigu norite, galima pabarstyti cukrumi.
Pašauname į iki 180 laipsnių karščio įkaitintą orkaitę ir kepame ~30 min.
Raguoliukai gaunas gana sausi, tad pukiai dera su pienu, kava ar arbata.


Paricija

Wednesday, 1 February 2012

Pradėsiu

Į pradžią (nesvarbu net ko) sudedi labai daug vilčių. Atrodo viskas bus gražiai ir sklandžiai. Su vasariu tas pats...
NETAIP jis prasidėjo, nu ne taip!
Pilna diena įtampos, pykčių ir nesusipratimų. Kartais net stebies, kaip pasauly gali būt tokių nesusivokėlių žmonių. Bet tada, vėlgi, susimąstai, jog čia jau gal puikybė ir orumas reiškias, neva aš geresnis. Vaje vaje.
O Jūs kur matėt žmogų, kuris save laiko "blogesniu"? Aha, taip jau ir matau...
Bet dėl viso pikto gal pasikeist reiktų, ir laikas tinkamas - mėnesio pradžia. Taip ir gavos, jog Vasaris tampa Nevėlavimo mėnesiu (aktualu, aktualu),
o kartu ir Lietuviško kino mėnesiu, reik gi kažkaip šviestis, tobulėti.
Mėgstu sąrašus ir sistemas visokias, mėgstu sudėt mintis ir darbus į lentynas, kaitaliot, tvarkyt, keist. Taigi ir čionais pritaikysiu sistemą.
Kasdien vakare į vėlavimų dėžę įmesiu po lapuką, raudoną arba žalią, aišku turbūt kas ką reikš. Ant raudono rašysiu kur ir kodėl vėlavau, o mėnesio pabaigoje susumuosiu rezultatus ir padarysiu išvadas.
Gal reiktų įvest kokią paskatų/baudų tvarką mėnesio pabaigoj? Do you have any ideas?
O dėl filmų, tai reali užduotis būtų 8 filmai per 1 mėnesį ;)
Aišku, pilna visokių mažyčių idėjų ir planelių, kuriuos galbūt viešinsiu, o gal ir ne.
Anyway, tikiuos ir tikiu, kad viskas bus TOBULA.
Įrašas - išsiliejimas.
Ačiū, kad skaitei
Patricija