Sunday, 4 December 2011

week end?

Dievinu tuos momentus, kai kaimynės svečiai išsinešdina ir po griausmingo vakarėlio įsivyrauja tyla. Tokia tyla, kurios atrodo dar niekad nebuvo, giliai persmelkianti. Dažniausiai tai būna jau po vidurnakčio, kai visi miesto žibintai išjungti ir kambary tamsu kaip niekad. Tokia raminanti tyli tamsa. Nuostabus jausmas.

Dievinu tuos momentus, kai šaltis atbudina mintis ir jausmus, prablaivina. Kai smelkiesi pro sustingusi ora, kai žodžiai stingsta ore ir juos girdėti toli toli. Tada atrodo, jog taip turėtų būti nuolat - tyku, ramu ir šalta. Nuostabus jausmas.

Dievinu tuos momentus, kai privalomoji literatūra prisijaukina, kai įsiskaitai ir dingsta viskas aplink. Padriki žodžiai ir frazės susilieja į vieną tobulumą, darną. Lyg būtum autoriaus draugas, stebėjęs, kaip jis įamžina savo paistalus popieriuje, lyg suprastum tuos nebaigtus sakinius, netinkamus jungtukus, lyg.. Nuostabus jausmas

Savaitgalis Grinčo nuotaikom.
Reikia eit ir daug ką nuveikt.

No comments:

Post a Comment